vydraga

výdraga sf. (1) [K], vìdraga (1) 1. CI695, B494, N, L, L307, J.Jabl, Rtr, BŽ596, NdŽ, KŽ, DŽ¹, Šn įžūli, pikta moteris; ragana: Tokią výdragą nusamdei, tu jos nesugaudysi Stak. Bėk tu, vydraga, nuo mano galvos! Ldvn. Skirtis negalėjai, su kokia vìdraga ir vark visą gyvenimą KzR. Lauk, tau ką padarys ta výdraga Snt. Paliepki vydragai šitai pasitraukt! V.Kudir. | prk.: Výdraga, kuri į vidų regi, vis nori žinoti, regėti J. 2. scom. [K], NdŽ toks plūdimosi žodis: Leiskis iš akių, tu vydraga, tu burtininkė! Vd. Aš tau, tu výdraga, parodysiu! Srd. O tu výdraga! Aš tau parodysiu! Pasiutėlė tokia! Lkš. Išdykęs žmogus, tikras výdraga Ig. Kur velnias tave neša, výdraga! Lkš. Toks výdraga žmogus, kad apsakyt negalì Plv. Tai merga výdraga! Jrb. Výdraga karvė – ką tik atvariau, ir vėl eina Snt. Stovėk, výdraga!(subarta melžiama karvė) Jrb. Škač, tu výdraga! Žvr.